- nuošalis
- 1 núošalis sm. (1), nū́šalis (ž.) (1), nuošalỹs (3a) NdŽ, nūšalỹs (ž.) (3a) J 1. Gmž nuošali vieta, pakraštys, užkampis: O po vakarienės pasivedėjo Joną nuošalin J.Balt. Kaip tik paleis, tu tuojau kur nors į nuošalį ir lauk sutemos J.Balt. Numesk tą bjaurybę kur į nuošalį Grž. Nū́šalė[je] turu padėjusi tus audimus Vn. Taigi svėdasiškiai nėra koks nepasiekiamas nuošalys Vaižg. Laikraščių stigo, o ir tie patys ne visados greit pasiekdavo respublikos nuošalius J.Dov. Miesto nuošalėliuose atsitinkančių dramų nė artimieji kaimynai nežino Vaižg. 2. loc. sing. prieveiksmio reikšme atokiai, atstu, nuošaliai: Buvau palikęs visiškai nuošalyje kai kurias literatūrines tradicijas P.Cvir. Ir aš nenoriu būti nuošaly nuo visų nelaimių Vaižg. 3. BŽ297, Ds išvietė.
Dictionary of the Lithuanian Language.